Parnidžio kopa

Parnidžio kopa – pustoma smėlio kopa į pietus nuo Nidos, Kuršių Nerijoje. Tai viena aukščiausių smėlio kopų Europoje, iškilusi 52 m virš jūros lygio, seniau jos aukštis siekė daugiau kaip 60 m. Tai vienintelė vieta Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kur iki šiol išlikusi pustomų kopų grandinė.

Į šiaurę nuo kopos stūkso Urbo kalnas, į pietus – tarpkopinė raguva, vadinamasis Tylos arba Mirties slėnis. Rytuose kopos šlaitai remiasi į Kuršių marias. Pietinė kopos dalis apželdinta kalnų pušimis.

Parnidžio kopa įeina į baltųjų kopų masyvą. Šios kopos taip vadinamos dėl šviesų atspalvį smėlynams suteikiančio kvarco, kurio smėlyje yra nuo 85 iki 99 procentų.

Parnidžio kopa nuolat slenka Kuršių marių link ir žemėja.  1675–1854 m. čia buvo užpustyti keturi Naglių kaimai. 1955–1973 m. kopos smėlis užpylė gretimą pamario palvę ir dalį Nidos įlankos.

Kopos pavadinimas Parnidis reiškia kalną už ar prie Nidos. Gyventojai kopos pavadinimą interpretuoja kaip „perėjusi per Nidą“.

Parnidžio kopos viršūnėje yra įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios galima matyti kopas, esančias Grobšto rage. O 1995 m. pastatytas 3,8 m. aukščio, 36 tonas sveriantis, saulės laikrodis kuris pagal krentantį saulės šešėlį, jo kryptį ir ilgį nusakydavo tikslų astronominį laiką. Šis laikrodis 1999 m. buvo apgadintas uragano „Anatolijus“, o vėliau 2011 m. atstatytas.

Šalimais 2018 m. pastatytas paminklas filosofui Jean-Paul Sartre (aut. Klaudijus Pūdymas). Iš bronzos išlietą skulptoriaus kūrinį „Prieš vėją“. Prancūzų filosofai ir rašytojai J. P. Sartre ir Simone de Beauvo ir Lietuvoje penkias dienas viešėjo 1965-ųjų vasarą. Skulptūra vaizduoja J. P. Sartre, žengiantį per smėlio kopas. Šalia skulptūros lietuvių ir prancūzų kalbomis užrašytos filosofo Nidoje ištartos frazės: „Jaučiuosi, lyg stovėčiau rojaus prieangyje“ bei „Pirmą kartą debesys man po kojomis“.

Apie kopą veda 1,8 km Parnidžio pažintinis takas.

Dėl progresuojančios erozijos ir žmonių veiklos (neleistinas laipiojimas stačiais šlaitais) Parnidžio kopa vien 1984–2004 m. prarado maždaug 15 metrų aukščio.  Įvairūs atlikti matavimai liudija, kad vaikščiodami nuo leistinų takų nutolusiais šlaitais lankytojai išjudina smėlį, dėl ko kiekvienais metais kopos aukštis ir toliau mažėja.

Norėdama kuo ilgiau išsaugoti didžiąsias smėlio kopas, Nacionalinio parko direkcija Parnidžio kopos šlaitus išskyrė kaip vietą, kurioje vaikščioti griežtai draudžiama. Nuspręsta pastatyti naują užtvarą iki medinio tako. Tvoros nubrėžta ribą, kuri žymi ribą, kur negalima kopti. Tokiu būdu yra sumažinamas tako plitimas į marių pusę.

Siekiant išsaugoti unikalių, mišku apsodintų, iš dalies pustomų didžiųjų kopų ir pamario palvės su marių mergelio išeigomis gamtinį kompleksą buvo įsteigtas Parnidžio kraštovaizdžio draustinis.  Jo plotas 168,90 hektarų. Draustinį sudaro Parnidžio rago kompleksas, pajūrio ir pamario palvės, kupstynė.

Šaltinis: Vikipedija